|
Årdalio aliuminio gamykla |
|
|
|
|
Parašė Anne Marit Karlsen
|
|
Puslapis 1 iš 4
Socialdemokratų vitrina
Po II Pasaulinio karo industrinė Årdalio bendruomenė tapo moderniosios
Norvegijos simboliu. Per keletą metų Årdalis išaugo iš menkai
apgyvendinto kaimo į nedidelį miestą aliuminio gamyklos Årdal Verk
pašonėje.
Aliuminio gamykla Årdalyje pradėta statyti 1941 m. Stambią aliuminio
pramonę krašte pradėjo vystyti karo pramone suinteresuota Vokietija.
1945 m., po karo, Norvegijos valstybė konfiskavo nebaigtą gamyklą ir
ją užbaigė. Gamykla pradėjo darbą 1948 m.
Galinga pramonė, ypatingai aliuminio pramonė, buvo svarbi
socialdemokratų partijos politikos dalis atstatant ir modernizuojant
šalį pokario metais. Šiam laikotarpiui būdingas vientisas energetikos,
pramonės ir regioninės plėtros planavimas. Jis paskatino būdingą
Norvegijos pokarinio apgyvendinimo reiškinį: šalies gilumoje
susiformavo nedidelės išsibarsčiusios miestelių bendruomenės, visiškai
priklausomos nuo stambių pramonės objektų.
Aliuminio gamykla Øvre Årdal, 1948 m. Įsteigus gamyklą, susijungė
agrarinė ir industrinė visuomenės. The Norwegian Museum of Science and
Technology
Inžinierius Årdal Verk gamykloje
Pokario metai – tai inžinierių era Norvegijoje. Industrializacija ir
elektrifikacija tapo pagrindiniais Darbo partijos politiniais tikslais
modernizuojant šalį. O inžinieriai atliko pagrindinį vaidmenį
planuojant pokyčius ir įgyvendinant šiuos planus realybėje.
Ole Georgas Gjøsteenas gimė 1916 m. ir baigė chemijos inžinieriaus
mokslus 1939 m. Jis dirbo pavaduojančiu inžinieriumi Årdalyje nuo 1946
iki 1949 m., o 1955 m. sugrįžo dirbti vyriausiuoju Årdalstangeno
gamyklos inžinieriumi.
“Årdalis – tai inžinierių svajonių vieta. Årdalio inžinieriai
džiugiai pripažino, kad jie sunkiai rastų labiau viliojančias užduotis.
Čia jie turi žaliavas stambiai ateities pramonei, kuri netruks
paplisti. Taip pat čia yra galimybė nuo pamatų sukurti dvi nuostabias
industrines bendruomenes. Ko gi dar galima norėti?”
(Didysis Årdalio fabrikas // Aktuell, Nr. 12, 1948)
|
